- tūbvėlis
- 1 tū́bvėlis sm. (1), tū́bvelis (1) Jn(Kv), NdŽ, Pln 1. Jn(Kv), NdŽ prietaisas tūbui velti: Tū́bvelis, kurs tūbą velia J. 2. Brs, Pln žr. 1 tūba 4.
Dictionary of the Lithuanian Language.
tūbvėlis
Look at other dictionaries:
tūbvėlis — 2 tūbvėlis, ė smob. (1), tūbvelis (1) žr. tūbavėlys: Imk tūbą ilgą par tris ketvirčius masto, o platį par ketvirtį masto pas tūbvelį arba kepurnyką S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
tūbelis — sm. (1), tūbẽlis (2) 1. Prk, Lkv, Šl žr. tūbvėlis 1: Pagalys, su kuriuo milą veliant varto, vadinas tūbelis J. Su geru tūbeliu gerai gali suvelti žekes Sg. 2. gauruotas kailis: Vilko tūbelis, meškos gauruotinė J. Vilko tūbẽlis, lokės (meškos)… … Dictionary of the Lithuanian Language
